- duoklinis
- duoklìnis, -ė adj. (2) [K]; SD38 1. mokantis duoklę: Baudžiauninkai buvo duokliniai rš. 2. skirtas duoklei: Patvirtinus išpirkimo aktus, duoklinių pinigų išmokėjimas dvarininkams per apskričių iždines buvo nutrauktas rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.